PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSE
Interneto plėtra neatsiejama nuo informacijos perdavimo spartos didinimo tarp kompiuterių tinklo įrenginių, signalų perdavimui panaudojant optinius kabelius, kuriuose gali būti kelios dešimtys ar keli šimtai optinių skaidulų. Atskira optine skaidula, tuo pačiu metu, gali būti perduodama skirtingų in...
Saved in:
| Main Authors: | , , |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | Lithuanian |
| Published: |
Kauno Kolegija (Kaunas University of Applied Sciences)
2023-07-01
|
| Series: | Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/mttlk/article/view/579 |
| Tags: |
Add Tag
No Tags, Be the first to tag this record!
|
| _version_ | 1832576240084582400 |
|---|---|
| author | Rimantas Plėštys Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė Gintaras Butkus |
| author_facet | Rimantas Plėštys Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė Gintaras Butkus |
| author_sort | Rimantas Plėštys |
| collection | DOAJ |
| description | Interneto plėtra neatsiejama nuo informacijos perdavimo spartos didinimo tarp kompiuterių tinklo įrenginių, signalų perdavimui panaudojant optinius kabelius, kuriuose gali būti kelios dešimtys ar keli šimtai optinių skaidulų. Atskira optine skaidula, tuo pačiu metu, gali būti perduodama skirtingų informacijos šaltinių informacija panaudojant signalus, kurių bangų ilgiai yra skirtingi. Tokias galimybes turinti tinklo infrastruktūra vadinama pasyviuoju optiniu tinklu. Naudojant atskirą optinę skaidulą jau dabar yra galimybė realiu laiku informacijos perdavimo spartas padidinti iki 106 Gb/s lyginant su esamomis informacijos perdavimo spartomis 1 Gb/s. Didelių informacijos perdavimo spartų poreikis iškyla tarpusavyje apjungiant svarbius valstybės vidaus ar tarpvalstybinius tinklus. Atskiram interneto paslaugų vartotojui pakanka daug mažesnės informacijos perdavimo spartos. Naudojami optinės prieigos tinklai, kuriuose atskiros optinės skaidulos prijungiamos prie paslaugų vartotojų įrenginių, o pačios skaidulos tarpusavyje sujungiamos medžio principu: prie kamieno pirmiausia prijungiamos pirminės skaidulos šakos, toliau prie jų nutolusių galų prijungiamos antrinės skaidulos šakos ir taip toliau. Prijungimai atliekami panaudojant optinius daliklius. Tokio tinklo pagrindinė savybė – nuo kamieno pradžios iki skaidulų nutolusių galų atstumai dažniausiai yra palyginti nedideli (iki kelių kilometrų) ir tokiose linijose optinių signalų slopinimai skiriasi nedaug (iki kelių dB). Taip sudaryti tinklai vadinami FTTx (angl. Fiber To The x).
Darbe ištirta tinklo konfigūracija, kurioje vartotojų įrenginiai nuosekliai gali būti prijungti prie tos pačios optinės skaidulos, kuri pavadinta magistrale. Tokios magistralinės skaidulos ilgis gali siekti keliasdešimt kilometrų. Šiuo atveju nuo linijos pradžios iki atskirų vartotojų įrenginių galimi skirtingi optinės linijos ilgiai ir jose signalų slopinimai gali būti skirtingi (iki 30 dB). Optinių signalų slopinimų suvienodinimui, kiekvienoje vartotojo įrenginio prijungimo prie magistralės vietoje, turi būti panaudotas tinkamų parametrų optinio signalo daliklis. Pateikiama prie magistralės prijungtų optinių daliklių parametrų skaičiavimo metodika. Rasta pasyviojo optinio tinklo aprėpties priklausomybė nuo magistralės daliklių skaičiaus. |
| format | Article |
| id | doaj-art-f0307d657a7341b08361cfbde147f22f |
| institution | Kabale University |
| issn | 1822-1068 2335-8904 |
| language | Lithuanian |
| publishDate | 2023-07-01 |
| publisher | Kauno Kolegija (Kaunas University of Applied Sciences) |
| record_format | Article |
| series | Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose |
| spelling | doaj-art-f0307d657a7341b08361cfbde147f22f2025-01-31T10:29:10ZlitKauno Kolegija (Kaunas University of Applied Sciences)Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose1822-10682335-89042023-07-0111923724510.59476/mtt.v1i19.579PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSERimantas Plėštys0Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė1Gintaras Butkus2Kauno kolegijaKauno kolegija, Kauno technologijos universitetasKauno kolegijaInterneto plėtra neatsiejama nuo informacijos perdavimo spartos didinimo tarp kompiuterių tinklo įrenginių, signalų perdavimui panaudojant optinius kabelius, kuriuose gali būti kelios dešimtys ar keli šimtai optinių skaidulų. Atskira optine skaidula, tuo pačiu metu, gali būti perduodama skirtingų informacijos šaltinių informacija panaudojant signalus, kurių bangų ilgiai yra skirtingi. Tokias galimybes turinti tinklo infrastruktūra vadinama pasyviuoju optiniu tinklu. Naudojant atskirą optinę skaidulą jau dabar yra galimybė realiu laiku informacijos perdavimo spartas padidinti iki 106 Gb/s lyginant su esamomis informacijos perdavimo spartomis 1 Gb/s. Didelių informacijos perdavimo spartų poreikis iškyla tarpusavyje apjungiant svarbius valstybės vidaus ar tarpvalstybinius tinklus. Atskiram interneto paslaugų vartotojui pakanka daug mažesnės informacijos perdavimo spartos. Naudojami optinės prieigos tinklai, kuriuose atskiros optinės skaidulos prijungiamos prie paslaugų vartotojų įrenginių, o pačios skaidulos tarpusavyje sujungiamos medžio principu: prie kamieno pirmiausia prijungiamos pirminės skaidulos šakos, toliau prie jų nutolusių galų prijungiamos antrinės skaidulos šakos ir taip toliau. Prijungimai atliekami panaudojant optinius daliklius. Tokio tinklo pagrindinė savybė – nuo kamieno pradžios iki skaidulų nutolusių galų atstumai dažniausiai yra palyginti nedideli (iki kelių kilometrų) ir tokiose linijose optinių signalų slopinimai skiriasi nedaug (iki kelių dB). Taip sudaryti tinklai vadinami FTTx (angl. Fiber To The x). Darbe ištirta tinklo konfigūracija, kurioje vartotojų įrenginiai nuosekliai gali būti prijungti prie tos pačios optinės skaidulos, kuri pavadinta magistrale. Tokios magistralinės skaidulos ilgis gali siekti keliasdešimt kilometrų. Šiuo atveju nuo linijos pradžios iki atskirų vartotojų įrenginių galimi skirtingi optinės linijos ilgiai ir jose signalų slopinimai gali būti skirtingi (iki 30 dB). Optinių signalų slopinimų suvienodinimui, kiekvienoje vartotojo įrenginio prijungimo prie magistralės vietoje, turi būti panaudotas tinkamų parametrų optinio signalo daliklis. Pateikiama prie magistralės prijungtų optinių daliklių parametrų skaičiavimo metodika. Rasta pasyviojo optinio tinklo aprėpties priklausomybė nuo magistralės daliklių skaičiaus.http://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/mttlk/article/view/579optinės prieigos tinklaipasyvusis optinis magistralinis tinklasftthg-pon |
| spellingShingle | Rimantas Plėštys Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė Gintaras Butkus PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSE Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose optinės prieigos tinklai pasyvusis optinis magistralinis tinklas ftth g-pon |
| title | PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSE |
| title_full | PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSE |
| title_fullStr | PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSE |
| title_full_unstemmed | PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSE |
| title_short | PASYVIOSIOS MAGISTRALĖS PANAUDOJIMAS OPTINĖS PRIEIGOS TINKLUOSE |
| title_sort | pasyviosios magistrales panaudojimas optines prieigos tinkluose |
| topic | optinės prieigos tinklai pasyvusis optinis magistralinis tinklas ftth g-pon |
| url | http://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/mttlk/article/view/579 |
| work_keys_str_mv | AT rimantasplestys pasyviosiosmagistralespanaudojimasoptinesprieigostinkluose AT jurgitadabulytebagdonaviciene pasyviosiosmagistralespanaudojimasoptinesprieigostinkluose AT gintarasbutkus pasyviosiosmagistralespanaudojimasoptinesprieigostinkluose |