Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos

Afektinės būsenos iškilimas savižudybės procese laikomas rimtu savižudybės grėsmės ženklu. Šiame tyrime siekiama aprašyti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, patyrimą ir įvertinti jų formavimosi prielaidas gyvenimo laikotarpiu. Tyrime taikyta kokybinė perspektyva, jos tikslas buvo pasie...

Full description

Saved in:
Bibliographic Details
Main Authors: Miglė Marcinkevičiūtė, Danutė Gailienė
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2024-10-01
Series:Psichologija
Subjects:
Online Access:https://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/36107
Tags: Add Tag
No Tags, Be the first to tag this record!
_version_ 1832593022357864448
author Miglė Marcinkevičiūtė
Danutė Gailienė
author_facet Miglė Marcinkevičiūtė
Danutė Gailienė
author_sort Miglė Marcinkevičiūtė
collection DOAJ
description Afektinės būsenos iškilimas savižudybės procese laikomas rimtu savižudybės grėsmės ženklu. Šiame tyrime siekiama aprašyti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, patyrimą ir įvertinti jų formavimosi prielaidas gyvenimo laikotarpiu. Tyrime taikyta kokybinė perspektyva, jos tikslas buvo pasiekti gyvenimiškas žmonių patirtis retrospektyviai, atliekant giluminius pusiau struktūruotus interviu. Tyrimo imtį sudaro 12 tyrimo dalyvių (4 vyrai, 1 nedvinarės lytinės tapatybės asmuo ir 7 moterys), bandžiusių nusižudyti ne daugiau kaip prieš vienerius metus, vykdant tyrimą besigydžiusių Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Duomenys sisteminti taikant fenomenologinę interpretacinę analizę, siekiant atskleisti pasikartojančius išgyvenimus. Atlikus duomenų analizę išryškėjo 9 pagrindinės grupės patirtinės temos: kai kurie gyvenimo sunkumai, užgulę savižudybės proceso metu, nebuvo patiriami kaip susiję su suicidiškumu; pasikartojantys trauminiai įvykiai suteikė pagrindą formuotis didelio trūkumo jausmams; kompensacinis mechanizmas užpildė didelio trūkumo jausmų išgyvenimą; prasidėjo išsekimas nuo pastangos palaikyti kompensacinį mechanizmą; pagrindinis trigeris tiesiogiai konfrontavo su kompensaciniu mechanizmu; po pagrindinio trigerio išgyvenimo ėjo afekto būsena; afekto būsenos metu disociacija gali padėti izoliuoti psichologinį skausmą; esant afekto būsenos, mintys apie savižudybę patirtos kaip kylančios automatiškai; savižudybė suvokta kaip priemonė sustabdyti kančią. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog žmonių pasakojimuose galima įžvelgti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, formavimosi modelį. Žmonės geba, pasitelkę refleksiją, intuityviai atskirti reikšmingus sunkius gyvenimo įvykius nuo savižudybės procesui nereikšmingų ir permąstyti savo patirtis. Šis gebėjimas yra vertingas intervencijų ir postvencijų išteklius.
format Article
id doaj-art-a4afcfdb65784be98c477778582e2fc6
institution Kabale University
issn 1392-0359
2345-0061
language English
publishDate 2024-10-01
publisher Vilnius University Press
record_format Article
series Psichologija
spelling doaj-art-a4afcfdb65784be98c477778582e2fc62025-01-20T18:25:41ZengVilnius University PressPsichologija1392-03592345-00612024-10-017110.15388/Psichol.2024.71.5Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidosMiglė Marcinkevičiūtė0https://orcid.org/0000-0003-2489-8241Danutė Gailienė1Vilniaus universitetasVilniaus universitetasAfektinės būsenos iškilimas savižudybės procese laikomas rimtu savižudybės grėsmės ženklu. Šiame tyrime siekiama aprašyti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, patyrimą ir įvertinti jų formavimosi prielaidas gyvenimo laikotarpiu. Tyrime taikyta kokybinė perspektyva, jos tikslas buvo pasiekti gyvenimiškas žmonių patirtis retrospektyviai, atliekant giluminius pusiau struktūruotus interviu. Tyrimo imtį sudaro 12 tyrimo dalyvių (4 vyrai, 1 nedvinarės lytinės tapatybės asmuo ir 7 moterys), bandžiusių nusižudyti ne daugiau kaip prieš vienerius metus, vykdant tyrimą besigydžiusių Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Duomenys sisteminti taikant fenomenologinę interpretacinę analizę, siekiant atskleisti pasikartojančius išgyvenimus. Atlikus duomenų analizę išryškėjo 9 pagrindinės grupės patirtinės temos: kai kurie gyvenimo sunkumai, užgulę savižudybės proceso metu, nebuvo patiriami kaip susiję su suicidiškumu; pasikartojantys trauminiai įvykiai suteikė pagrindą formuotis didelio trūkumo jausmams; kompensacinis mechanizmas užpildė didelio trūkumo jausmų išgyvenimą; prasidėjo išsekimas nuo pastangos palaikyti kompensacinį mechanizmą; pagrindinis trigeris tiesiogiai konfrontavo su kompensaciniu mechanizmu; po pagrindinio trigerio išgyvenimo ėjo afekto būsena; afekto būsenos metu disociacija gali padėti izoliuoti psichologinį skausmą; esant afekto būsenos, mintys apie savižudybę patirtos kaip kylančios automatiškai; savižudybė suvokta kaip priemonė sustabdyti kančią. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog žmonių pasakojimuose galima įžvelgti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, formavimosi modelį. Žmonės geba, pasitelkę refleksiją, intuityviai atskirti reikšmingus sunkius gyvenimo įvykius nuo savižudybės procesui nereikšmingų ir permąstyti savo patirtis. Šis gebėjimas yra vertingas intervencijų ir postvencijų išteklius. https://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/36107savižudybės procesaspsichologinis skausmasafektinė būsenaIFA
spellingShingle Miglė Marcinkevičiūtė
Danutė Gailienė
Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos
Psichologija
savižudybės procesas
psichologinis skausmas
afektinė būsena
IFA
title Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos
title_full Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos
title_fullStr Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos
title_full_unstemmed Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos
title_short Afektinės būsenos savižudybės procese: patirtys ir formavimosi prielaidos
title_sort afektines busenos savizudybes procese patirtys ir formavimosi prielaidos
topic savižudybės procesas
psichologinis skausmas
afektinė būsena
IFA
url https://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/36107
work_keys_str_mv AT miglemarcinkeviciute afektinesbusenossavizudybesprocesepatirtysirformavimosiprielaidos
AT danutegailiene afektinesbusenossavizudybesprocesepatirtysirformavimosiprielaidos