ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOS

Straipsnyje svarstomas modernybės fenomenas bei pamatinės moderniosios filosofijos ir humanitarinių mokslų nuostatos, susilaukiančios radikalios nūdienos mąstytojų kritikos: atotrūkis tarp faktų ir vertybių, bendruomenę jungiančių saitų susilpnėjimas, mokslinės-technologinės sistemos susiformavimas...

Full description

Saved in:
Bibliographic Details
Main Author: Arūnas Gelūnas
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2000-01-01
Series:Problemos
Online Access:https://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/4210
Tags: Add Tag
No Tags, Be the first to tag this record!
_version_ 1832592997301092352
author Arūnas Gelūnas
author_facet Arūnas Gelūnas
author_sort Arūnas Gelūnas
collection DOAJ
description Straipsnyje svarstomas modernybės fenomenas bei pamatinės moderniosios filosofijos ir humanitarinių mokslų nuostatos, susilaukiančios radikalios nūdienos mąstytojų kritikos: atotrūkis tarp faktų ir vertybių, bendruomenę jungiančių saitų susilpnėjimas, mokslinės-technologinės sistemos susiformavimas ir dėl to kylantys svarbūs individų savivokos pokyčiai. Tokie žymūs modernybės kritikai kaip Stephen Toulmin, Leszek Kolakowski, Friedrich August von Hayek ir Louis Dumont tvirtina, jog dekartiškasis racionalumas ir su juo susijusi kieta ir nelanksti geometrinė žinojimo paradigma jau nebeatitinka nei šiuolaikinio mokslo atradimų, nei žmonių poreikių, ir todėl daug labiau atitinkanti tikrovę būtų biologinė, į evoliuciją ir kaitą orientuota žinojimo paradigma. "Makroskopinis" mąstymas turėtų užleisti vietą "mikroskopiniam": ne universalus Metodas, o vietinės "parapijinės" tiesos ir kultūrinės nuostatos, ne vien "tikslus", matematiniu gamtamoksliu grįstas žinojimas, bet ir "iracionalios" vertybės ir papročiai. Mokslo tiesos galioja jo paties konteksto ribose - mokslas, kuris skelbiasi savo tiesomis galįs paaiškinti visą tikrovę,anot mokslo filosofo Evandro Agazzi, neišvengiamai virsta scientizmu, t. y. ne mokslu, o moksline ideologija. Straipsnio pabaigoje aptariama nevakarietiškos visuomenės - Meiji laikotarpio Japonijos - reakcija į Vakarų mokslo ir kultūros invaziją. Svarstomas pamatinis konfliktas tarp Vakarų mokslinio metodo ir Azijos moralės bei vertybių pasitelkiant japonų filosofo Kitaro Nishidos, kuriam šios problemos sprendimas tapo viso gyvenimo darbu, pavyzdį. Raktažodžiai: modernybė, scientizmas, vertybė, technologinė sistema. ALTERNATIVE MODERNITY AND ITS STRATEGIES Arūnas Gelūnas Summary The article deals with the fundamental problems in philosophy and humanities that Modernity has brought about: the split between facts and values, the weakening of interpersonal ties in society, the formation of the scientific-technological enterprise and the resulting shifts in the selfconsciousness of the individuals. Most of the outstanding critics of Modernity - Stephen Toulmin, Leszek Kolakowski, Friedrich August von Hayek and Louis Dumont - argue that Cartesian rationality and its "byproduct", rigid geometrical paradigm of knowledge, has to be replaced by a more flexible and evolution-oriented biological paradigm. Truth is said to be more of a local and "parochial" than of universal character - that is why one has to take seriously the multiplicity of customs and traditions instead of trying to check their rightness or wrongness by means of Cartesian Method. Scientific truth is valid within the limits of its own context. According to Evandro Agazzi, it is exceeding these limits and claiming the universal monopolis of truth that makes science become scientism - the scientific ideology instead of a method in service of human interests. The final part of the article presents some aspects of the reactions to modern science and rationality by a Non-Western society, namely that of Meiji Japan. The philosophy of "first Japanese philosopher" - Kitaro Nishida - is briefly examined. Key words: modernity, scientism, value, technological system.
format Article
id doaj-art-5505ba1700e9456eae347ece416a6bd3
institution Kabale University
issn 1392-1126
2424-6158
language English
publishDate 2000-01-01
publisher Vilnius University Press
record_format Article
series Problemos
spelling doaj-art-5505ba1700e9456eae347ece416a6bd32025-01-20T18:25:08ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582000-01-0158ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOSArūnas Gelūnas Straipsnyje svarstomas modernybės fenomenas bei pamatinės moderniosios filosofijos ir humanitarinių mokslų nuostatos, susilaukiančios radikalios nūdienos mąstytojų kritikos: atotrūkis tarp faktų ir vertybių, bendruomenę jungiančių saitų susilpnėjimas, mokslinės-technologinės sistemos susiformavimas ir dėl to kylantys svarbūs individų savivokos pokyčiai. Tokie žymūs modernybės kritikai kaip Stephen Toulmin, Leszek Kolakowski, Friedrich August von Hayek ir Louis Dumont tvirtina, jog dekartiškasis racionalumas ir su juo susijusi kieta ir nelanksti geometrinė žinojimo paradigma jau nebeatitinka nei šiuolaikinio mokslo atradimų, nei žmonių poreikių, ir todėl daug labiau atitinkanti tikrovę būtų biologinė, į evoliuciją ir kaitą orientuota žinojimo paradigma. "Makroskopinis" mąstymas turėtų užleisti vietą "mikroskopiniam": ne universalus Metodas, o vietinės "parapijinės" tiesos ir kultūrinės nuostatos, ne vien "tikslus", matematiniu gamtamoksliu grįstas žinojimas, bet ir "iracionalios" vertybės ir papročiai. Mokslo tiesos galioja jo paties konteksto ribose - mokslas, kuris skelbiasi savo tiesomis galįs paaiškinti visą tikrovę,anot mokslo filosofo Evandro Agazzi, neišvengiamai virsta scientizmu, t. y. ne mokslu, o moksline ideologija. Straipsnio pabaigoje aptariama nevakarietiškos visuomenės - Meiji laikotarpio Japonijos - reakcija į Vakarų mokslo ir kultūros invaziją. Svarstomas pamatinis konfliktas tarp Vakarų mokslinio metodo ir Azijos moralės bei vertybių pasitelkiant japonų filosofo Kitaro Nishidos, kuriam šios problemos sprendimas tapo viso gyvenimo darbu, pavyzdį. Raktažodžiai: modernybė, scientizmas, vertybė, technologinė sistema. ALTERNATIVE MODERNITY AND ITS STRATEGIES Arūnas Gelūnas Summary The article deals with the fundamental problems in philosophy and humanities that Modernity has brought about: the split between facts and values, the weakening of interpersonal ties in society, the formation of the scientific-technological enterprise and the resulting shifts in the selfconsciousness of the individuals. Most of the outstanding critics of Modernity - Stephen Toulmin, Leszek Kolakowski, Friedrich August von Hayek and Louis Dumont - argue that Cartesian rationality and its "byproduct", rigid geometrical paradigm of knowledge, has to be replaced by a more flexible and evolution-oriented biological paradigm. Truth is said to be more of a local and "parochial" than of universal character - that is why one has to take seriously the multiplicity of customs and traditions instead of trying to check their rightness or wrongness by means of Cartesian Method. Scientific truth is valid within the limits of its own context. According to Evandro Agazzi, it is exceeding these limits and claiming the universal monopolis of truth that makes science become scientism - the scientific ideology instead of a method in service of human interests. The final part of the article presents some aspects of the reactions to modern science and rationality by a Non-Western society, namely that of Meiji Japan. The philosophy of "first Japanese philosopher" - Kitaro Nishida - is briefly examined. Key words: modernity, scientism, value, technological system. https://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/4210
spellingShingle Arūnas Gelūnas
ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOS
Problemos
title ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOS
title_full ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOS
title_fullStr ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOS
title_full_unstemmed ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOS
title_short ALTERNATYVI MODERNYBĖ IR JOS STRATEGIJOS
title_sort alternatyvi modernybe ir jos strategijos
url https://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/4210
work_keys_str_mv AT arunasgelunas alternatyvimodernybeirjosstrategijos